Tomas Baranauskas
ISTORINĖ PUBLICISTIKA NAUJIENŲ PORTALUOSE

 

 
 

1923-ųjų sukilėliai išgelbėjo Klaipėdą nuo sunaikinimo (47)
| 2006 01 15 13:38:07 |
Sausio 15-oji švenčiama kaip Klaipėdos diena. Tą dieną 1923 m. Lietuvos remiami sukilėliai užėmė Prancūzijos laikinai administruojamą Klaipėdą ir miestas atsidūrė Lietuvos sudėtyje. Dar ir šiandien dėl to meto įvykių verda aistros. Klaipėdos krašto vokiečiai, po Antrojo pasaulinio karo priversti išsikelti į Vokietiją, ir jų palikuonys laiko 1923 m. sukilimą Lietuvos agresija, nepripažįsta Klaipėdos prijungimo teisėtumo ir iki šiol širsta ant Lietuvos.

 

Tomas Baranauskas: Vytauto laikų relikvija LDM ekspertams neįdomi (28) An
| 2006 01 19 07:22:42 | V | KF |
Pernai lapkričio 27 d. Minsko aukciono namuose „Paragis“ bandyta parduoti unikalų dirbinį – XIV-XV a. paauksuotą sidabrinį diržą, kuriam Baltarusijoje prigijo „Vytauto diržo“ pavadinimas. 

 

Tomas Baranauskas: Ar Vilnius turi gimtadienį? (20) Z
| 2006 01 24 07:26:23 |
1323 m. sausio 25 d. Gediminas iš Vilniaus išsiuntė laišką Hanzos miestų piliečiams, kviesdamas juos atvykti į Lietuvą. Tai pirmasis Gedimino laiškas, surašytas Vilniuje. Įprasta šį laišką laikyti pirmuoju Vilniaus paminėjimu, arba Vilniaus miesto gimtadieniu.  

 

Ar Rusijos imperijoje buvo skatinama lietuvybė? (87) Vd, O, XXI
| 2006 02 09 07:20:36 | L | M |
Klausimas, ar Rusijos imperija skatino lietuvybę, gali pasirodyti absurdiškas. Tačiau žinomas istorijos populiarintojas ir televizijos žvaigždė Alfredas Bumblauskas žurnalui „Veidas“ (2006-02-02) pareiškė, kad lietuvybės skatinimas – sena Rusijos imperinė tradicija.  

 

Valentino dieną prasidėjo Lietuvos ir Kauno miesto istorija (4) Ž, O
| 2006 02 13 12:32:24 |
Lietuvos istorijos kalendoriuje vasario 14 diena siejasi su dviem reikšmingais įvykiais: tą dieną 1009 m. ryšium su šv. Brunono žūtimi buvo pirmą kartą paminėtas Lietuvos vardas, o 1408 m. vasario 14-ąją Vytautas Kaunui suteikė savivaldaus miesto (Magdeburgo) teises.

 

Tomas Baranauskas: Vasario 16-osios Aktas pabrėžė valstybės tęstinumą (11)
| 2006 02 16 18:59:05 | L |
1918 m. vasario 16 d. Lietuvos Taryba pareiškė, kad „skelbia atstatanti nepriklausomą demokratiniais pamatais sutvarkytą Lietuvos valstybę su sostine Vilniuje ir tą valstybę atskirianti nuo visų valstybinių ryšių, kurie yra buvę su kitomis tautomis“. Deklaracijos žodžiuose slypi daug prasmių: joje išreikštas ir santykis su praeities paveldu, ir ateities perspektyva. Kokius reikšmingus akcentus čia verta pažymėti?

 

Tomas Baranauskas: Ką šiandien mini reinkarnacija tikintys katalikai? (19)
| 2006 02 22 12:54:42 | B |
1387 m. vasario 22 d. Lenkijos karalius ir Lietuvos didysis kunigaikštis Jogaila paskelbė griežtą įsakymą: „Visus abiejų lyčių lietuvius bet kurio luomo ir padėties mūsų valdžioje esančius Lietuvoje ir Rusioje vesti, patraukti, pašaukti ir net jėga priversti į katalikų tikėjimą ir Šv. Romos Bažnyčiai paklusnumą“.

 

Tomas Baranauskas: Pilėnų gynėjai vietoj vergijos pasirinko mirtį (79)
| 2006 02 25 10:26:34 | VPP |
Prieš 670 metų, 1336 m. vasario 25 d., kryžiuočiai sunaikino kunigaikščio Margirio ginamą Pilėnų pilį. Po ilgų kovų, priešui įsiveržus į pilį, pilies gynėjai savo noru pasirinko mirtį, užuot pasidavę į priešo vergiją. Šis dramatiškas epizodas tapo lietuvių kovų su kryžiuočiais simboliu. Ir, be abejo, visuomet atsiranda „simbolių griovėjų“.

 

Šventojo Kazimiero mokytojai buvo pirmieji lietuvių kilmės tyrinėtojai (7)
| 2006 03 04 10:27:55 | A |
1484 m. kovo 4 d. Gardine mirė karalaitis Kazimieras, Lietuvos didžiojo kunigaikščio ir Lenkijos karaliaus Kazimiero Jogailaičio sūnus. Vėliau, karalaitį Kazimierą paskelbus šventuoju Lietuvos globėju, jo mirties diena tapo viena svarbiausių datų Lietuvos katalikų bažnyčios kalendoriuje.

 

Tomas Baranauskas: Europa, lietuviškos dainos ir viduramžių "prakeikimas" (107)
| 2006 03 07 07:11:19 |
Mums nesiseka Eurovizijoje. Šiame konkurse dalyvavome 6 kartus, net 2 kartus užėmėme paskutinę vietą ir net didžiausios sėkmės akimirką buvome arčiau reitingų lentelės galo, negu pradžios. Iš pradžių dainavome lietuviškai. Paskui bandėme kažką sudainuoti angliškai. Šiemet lietuviai nebedainuos. Jie tiesiog skanduos ir šauks „Mes – nugalėtojai! Balsuokite už mus!“ Taigi nesiseka mums įtikinti europiečius savo dainingumu. Ir tai prasidėjo dar viduramžiais.

 

Tomas Baranauskas: Knygnešiai padėjo pamatus šiuolaikinei Lietuvai (15)
| 2006 03 16 15:22:47 |
Prieš 160 metų, 1846 m. kovo 16 d. Purviškiuose (Biržų rajone) gimė Jurgis Bielinis, žymiausias Lietuvos knygnešys, dar vadinamas knygnešių karaliumi. Ši diena minima kaip Knygnešių diena.

 

Tomas Baranauskas: Kovo 22-ąją Vilnius tapo miestu. Prieš 619 metų... (7)
| 2006 03 22 14:41:44 |
Ten, kur kadaise būta Vilniaus miesto, šiandien susipynę medžiai ir krūmai. Ne gatvėmis, o menku žmonių pramintu takeliu gali pasivaikščioti po buvusį Vilniaus miestą. Jei į šoną pasuksi, gali taip įsipainioti į krūmus, kad džiaugsiesi laukymę pasiekęs. Senojo Vilniaus šiandien nė pėdsako nebėra.

 

Tomas Baranauskas: Anykščiams kalėjimai mielesni nei pilis (27) An
| 2006 04 27 07:24:59 | A |
Pernai buvo galutinai baigti 16 metų trukę Šeimyniškėlių piliakalnio prie Anykščių tyrinėjimai. Atsižvelgiant į sukauptus archeologinius duomenis ir pasinaudojus Europos Sąjungos parama, parengtas medinės pilies statybos ir pritaikymo turizmo reikmėms projektas. Atėjo metas pradėti realiai įgyvendinti devynerius metus brandintą idėją – vienintelių Lietuvoje iki galo atliktų medinės pilies tyrinėjimų duomenis įkūnyti pilies rekonstrukcijoje.

  

Tomas Baranauskas: Ką Lietuvai reiškė Gegužės 3-osios Konstitucija? (21)
| 2006 05 03 07:22:22 | A |
1791 m. gegužės 3 d. Varšuvoje posėdžiavęs Lenkijos ir Lietuvos valstybės Seimas priėmė pirmąją Europoje konstituciją, nustatančią pagrindinius valstybės valdymo principus. Iki tol pasaulyje tokio pobūdžio rašytinė konstitucija buvo tik viena – tai 1787 m. priimta JAV konstitucija. Pastaroji, nors ir ne kartą taisyta, veikia iki šiol. Pirmajai Europos konstitucijai likimas nebuvo toks palankus.

 

Ar Lietuvai reikalinga Respublikos diena? (8)
| 2006 05 15 14:27:49 |
1920 m. gegužės 15 d. Kaune susirinkęs Steigiamasis Seimas formaliai užbaigė Lietuvos valstybės atkūrimo darbą ir paskelbė Lietuvą demokratine respublika. Dabar galiojančiame Atmintinų dienų įstatyme ši diena įrašyta kaip Steigiamojo Seimo susirinkimo diena. Bet ar toks apibūdinimas pakankamai tiksliai nusako šios dienos esmę? Ar iš jo galima suprasti, kad būtent ši diena yra Lietuvos Respublikos pradžia?

 

Tomas Baranauskas: Skaudžios birželio dienos (19)
| 2006 06 22 08:00:21 | A |
Nelaimingas Lietuvai buvo 1940 ir 1941 m. birželis. Visi skaudžiausi Lietuvai įvykiai įvyko šį mėnesi – nepriklausomybės netekimas, masinės deportacijos, išplėšusios iš Lietuvos apie 20 tūkstančių žmonių, ir nesėkmingas bandymas atkurti Lietuvos valstybingumą ir žydų genocido pradžia, į kurį buvo įtraukti ir kai kurie lietuviai.

 

Tomas Baranauskas: Ar Mindaugo karūnavimo data nustatyta teisingai? (26) An
| 2006 07 06 13:28:06 |
Nuo 1990 metų liepos 6-osios švenčiama kaip Mindaugo karūnavimo diena. Tačiau istorijos šaltiniuose nėra tiesioginių duomenų apie tikslią Mindaugo karūnavimo datą. Liepos 6-ąją geriausiu atveju būtų galima laikyti hipotetine data, bet įsigilinus į šaltinius aiškėja, kad tai – iš esmės nepatikima hipotezė. Jeigu ir galima būtų kalbėti apie tikėtiną Mindaugo karūnavimo datą, ją galima būtų sieti su birželio 29-ąja – Petrinėmis.

 

Tomas Baranauskas: Ką mums reiškia pergalė prieš totorius? (11)
| 2006 08 06 13:55:19 |
Ne visiems didiesiems mūšiams yra lemta užimti vienodą vietą istorinėje atmintyje. 1506 m. rugpjūčio 6 d. įvykęs Klecko mūšis, kurio 500-asias metines šiandien minime, buvo bene didžiausia Lietuvos pergalė prieš totorius, bet, pripažinkime, mūsų istorinėje atmintyje šis mūšis užima gana kuklią vietą. Kodėl taip yra ir ar turėtų būti kitaip?

 

T.Baranauskas: Oršos mūšis – didžiausia Lietuvos karinė pergalė prieš Rusiją (836) NF
| 2006 rugsėjo mėn. 8 d. 13:14 | L | M | Ino |
Rugsėjo 8-oji net dėl dviejų priežasčių galėtų būti atmintina Lietuvos istorijos data, bet šiandieninėje Lietuvoje abi jos yra primirštos. Tai – Vytauto karūnavimo (1430 m.) ir Oršos mūšio (1514 m.) diena.

 

Tomas Baranauskas: Prūsų sukilimas – prarasta galimybė sukurti kitokią Lietuvą (43)
| 2006 09 20 07:55:45 | L |
1260 m. rugsėjo 20 d. prasidėjo Didysis prūsų sukilimas – didžiausias ir ilgiausiai trukęs sukilimas prieš Vokiečių ordino įsigalėjimą Pabaltijyje. Sukilimas iš pagrindų sukrėtė Vokiečių ordiną, kurio valdžia baltų žemėse atsidūrė ties žlugimo riba. Ką šis sukilimas reiškė Lietuvai? Kas apskritai buvo prūsai, ir kuo jie galėjo tapti, sukilimo pergalės atveju?

 

T.Baranauskas: Ar priminsime Europai apie Šiaulių mūšį? (190)
| 2006 rugsėjo mėn. 22 d. 12:10 |
Šiemet sukanka 770 metų nuo lietuvių pergalės Šiaulių (Saulės) mūšyje – pirmojo didelio lietuvių laimėto mūšio Lietuvos istorijoje. 1236 m. rugsėjo 22 d. įvykęs mūšis turėjo tarptautinę reikšmę – jame žuvo ne tik antrasis ir paskutinis Kalavijuočių ordino magistras Folkvinas, bet ir pats Kalavijuočių ordinas – pirmasis vienuolių riterių ordinas Pabaltijyje.

 

Tomas Baranauskas: Ar lietuviams reikalingas epas? (20)
| 2006-10-18 |
Kalbėdami apie epą, mes paprastai turime galvoje didelės apimties eiliuotą kūrinį, pasakojantį apie praeitį. Tokių epų mes turime ne vieną. Seniausi jų sukurti dar XVI amžiuje. Tai ne tik didžiulė Motiejaus Strijkovskio poema „Apie garbingos lietuvių, žemaičių ir rusėnų tautos pradžią, kilmę ir narsą, karžygiškus darbus ir vidaus reikalus“, bet ir Jono Radvano „Radviliada“ bei kai kurie kiti kūriniai.

 

Karališkojo kraujo paieškos: Lietuva ir šimto dienų karalius (20)
| 2006-10-24 | L |
Ką tik praėjęs Jungtinės Karalystės karalienės Elžbietos II vizitas Lietuvoje paliko iki galo neatsakytą klausimą: ar oficialiai maždaug 128 mln. žmonių (įskaičiuojant gyventojus iš visų šalių, susijusių su Jungtine Karalyste) „valdanti“ Elžbieta II tikrai turi lietuviško kraujo? Jei net ir taip, ar turėtume pamiršti, kad XX amžiuje Lietuva taip pat turėjo karalių – Mindaugą II?

 

T.Baranauskas: Karališkas kraujas ir bulvarinė istoriografija (331)
| 2006 spalio mėn. 26 d. 10:12 |
Didžiosios Britanijos karalienė Elžbieta II iš Lietuvos turbūt išvyko linksma: ją, žinančią karališko kraujo specifiką, turėjo pralinksminti provincialūs lietuviški „atradimai“ apie jos nepaprastą ryšį su Gediminaičiais.

 

T.Baranauskas: Rusiją vienija pergalė prieš Lenkiją ir Lietuvą (426)
| 2006 lapkričio mėn. 4 d. 11:57|
Šiemet jau antrą kartą lapkričio 4-oji Rusijoje švenčiama kaip Tautinės vienybės diena. Tai – viena iš svarbiausių nacionalinių Rusijos švenčių, pakeitusi iki tol švęstą Spalio revoliucijos dieną (lapkričio 7-ąją). Vienas iš tokį pasirinkimą nulėmusių veiksnių – kalendorinis artimumas Spalio revoliucijos metinėms, tačiau atsirado ir naujas ideologinis akcentas: švenčiamas Maskvos išvadavimas nuo Lenkijos ir Lietuvos valstybės kariuomenės.

 

LT tapatybė. T.Baranauskas: Ar Lietuva neturi įvaizdžio? (341)
| 2007 vasario mėn. 14 d. 12:38 | M |
Šiandien apie mūsų valstybės įvaizdį kalbama ir rašoma daug. Kuriami projektai, skiriamos lėšos. Bet ar Lietuva išties neturi įvaizdžio? Suprantama, neturime Lietuvos įvaizdžio ieškoti kur nors Ispanijoje ar Prancūzijoje. Žvelkime arčiau – į Lenkiją, Baltarusiją, Vokietiją. Nesunkiai pastebėsime, kad šias šalis itin domina mūsų istorija.

 

T.Baranauskas: Lietuvos krikštas ir politinis pragmatizmas (238)
| 2007 vasario mėn. 22 d. 12:47 |
Prieš 620 metų, 1387 m. vasario 22 d., Lenkijos karalius ir Lietuvos didysis kunigaikštis Jogaila paskelbė įsakymą „visus abiejų lyčių lietuvius bet kurio luomo ir padėties mūsų valdžioje esančius Lietuvoje ir Rusioje vesti, patraukti, pašaukti ir net jėga priversti į katalikų tikėjimą ir Šv. Romos Bažnyčiai paklusnumą“.

 

T.Baranauskas: Neblėstanti Tėvynės išdavikų šlovė (2896) NCz Mok. B
| 2007 balandžio mėn. 12 d. 10:09 | M |
Lemtingąją 1940-ųjų vasarą, kai Lietuvos sieną kirto sovietinių tankų kolonos, Lietuvoje jų jau laukė būrys kolaborantų. Viskas buvo paruošta iš anksto – sovietinė pasiuntinybė Kaune atliko namų darbus, todėl marionetinės „Liaudies vyriausybės“ ir „Liaudies Seimo“ kūrimas neužtruko.

 

T.Baranauskas: Užmirštas karaliaus Mindaugo dvaras (331)
| 2007 liepos mėn. 5 d. 15:03 | An. | B | Z |
Mindaugo karūnavimo dieną galima paminėti įvairiose vietose ir įvairiuose renginiuose, kurių organizatoriai siūlo kartais su Mindaugu susijusią, kartais – nelabai susijusią, o kartais – ir visai nesusijusią programą. 1253-aisiais karūnavimo iškilmės vyko vienoje vietoje – Mindaugo dvare. Vėliau ši vieta užsimiršo, kaip ir pats karūnavimas, kaip ir jo data, kaip ir pats Mindaugas.

 

T.Baranauskas: Iniciatyvinė grupė žemaitiškumui sunaikinti (910) (141)
| 2007 rugpjūčio mėn. 22 d. 10:18 | Citata | M |
„Žemaičiai – buvo, yra ir bus“ – taip vadinasi liepos 5 d. Telšiuose sukurta iniciatyvinė grupė, sieksianti žemaičių tautybės įteisinimo. Pavadinimas turėtų paglostyti širdį kiekvienam Žemaitijos patriotui. Bet kas iš tiesų slypi po šiais žodžiais? Ar kartais visiems įprastu žodžiu „žemaičiai“ nedangstomas visai kitas turinys, kuriuo bandoma pakeisti tikrąją šio žodžio reikšmę?

 

T.Baranauskas: Patriotinis sąjūdis „Už Lietuvą be lietuvių“ (284)
| 2007 rugsėjo mėn. 4 d. 10:09 |
Mano pastabos apie žemaičių nutautinimo iniciatyvą susilaukė tam tikro atgarsio. Ketvirtadienį dalyvavau Lietuvos radijo laidoje „Forumas“, kuri buvo skirta šiai problemai. Laidos vedėjas Virgis Savukynas į diskusiją pakvietė neformalų žemaičių nutautinimo iniciatyvinės grupės lyderį Egidijų Skarbalių, filosofą Vytautą Rubavičių, o telefonu dar pakalbino ir istoriką Egidijų Aleksandravičių.

 

T.Baranauskas. Ką mums primena Tamplierių ordino likimas? (506)
| 2007 spalio mėn. 13 d. 14:42 |
Lygiai prieš 700 metų, 1307 m. spalio 13 d., penktadienį, karaliaus Pilypo IV Gražiojo įsakymu visoje Prancūzijos karalystėje vienu metu buvo suimti Tamplierių ordino nariai. Apkaltinti Kristaus išsižadėjimu šio vienuolių riterių ordino nariai buvo tardomi, kankinami, verčiami prisipažinti.

 

Tomas Baranauskas: Lietuvos draugai – komunistai? (77)
| 2007-11-10 12:36:00 |
Vilniaus vicemeras Algirdas Paleckis nusprendė įprasminti save kaip savo senelio Justo Paleckio kopiją. Ką gi, senelis – garsus veikėjas. Būtent jam 1940-aisiais okupantai pavedė organizuoti Lietuvos „savanoriško prisijungimo“ prie Sovietų Sąjungos farsą. Laikinos Lietuvos valstybės laikinas „prezidentas“ – tokį pėdsaką Lietuvos istorijoje paliko Justas Paleckis.

 

Ne Mindaugas sukūrė Lietuvą (4)
| 2007 lapkričio 12 d. |

Jūratė Mičiulienė
Istorikas Tomas Baranauskas tvirtina, kad ne kunigaikščiui Mindaugui turėtume priskirti Lietuvos valstybės sukūrimo nuopelnus. "Tai padarė kiti, dar prieš jį buvę kunigaikščiai, deja, jų vardai nežinomi, - sakė istorikas. - Mindaugas tiesiog yra pirmasis žinomas."

 

T.Baranauskas. Kokie valdovai šeimininkauja Valdovų rūmuose? (246)
| 2007 gruodžio mėn. 12 d. 10:07 |
„Prašom nustoti skleisti paskalas ir nesąmones“, – toks griežtas įsakymas į mano elektroninio pašto dėžutę atskriejo trečiadienį. Jokių paaiškinimų nebuvo, bet kadangi įsakymo autorius – Lietuvos dailės muziejaus (LDM) filialo „Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės valdovų rūmai“ vadovas Vydas Dolinskas, galėjau suprasti, kad didžiųjų kunigaikščių įpėdinio rūstybę sukėlė mano nuomonė apie LDM vykdomą Valdovų rūmų ekspozicijos formavimo politiką.

 

Lietuvos valstybės pradžia (31)
| 2008.02.16 23:12 |
Lietuvos valstybė yra ilgaamžės istorinės tradicijos perėmėja. 1918 m. vasario 16 d. Aktas deklaravo valstybės atkūrimą, pabrėždamas Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės valstybingumo tęstinumą. Tai buvo svarbu 1918-ųjų kartai, svarbu ir mums.

 

Vargšai ir vėliava (50)
| 2008.03.11 11:11 |
Dvi idėjos – keisti Lietuvos vardą, kad jis būtų lengviau ištariamas užsieniečiams, ir keisti Lietuvos vėliavą, kad užsieniečiai čia daugiau investuotų, – yra didžiai giminingos. Jas sieja ta pati gariūniška dvasia ir tas pats intelekto lygis.

  Norintiems kitos vėliavos (50)
| 2008.03.19 07:07 |
Istorinė vėliava negali ir neturi į antrą planą nustumti nacionalinės vėliavos – svarbiausios Lietuvos vėliavos.
  Valdovų rūmų interjerai: idėjos profanacija (39)
| 2008.03.27 09:55 |
Nepaisant to, kad Valdovų rūmų ekspozicijų kūrėjai jau seniai peržengė bet kokias etikos ir sveiko proto ribas, jie vis dar sugeba nustebinti.
  T.Baranauskas. Kur veda A.Nikžentaičio Lietuvos istorijos revizija? (538)
| 2008 balandžio mėn. 22 d. 10:13 |
Savo diskusiją su Vytautu Landsbergiu dėl 1940 m. įvykių interpretacijos Lietuvos istorijos instituto direktorius Alvydas Nikžentaitis pavadino nevaisinga. Su tuo galima sutikti, tačiau ne dėl tos priežasties, kurią šio nevaisingumo priežastimi laiko kolega A. Nikžentaitis. Diskusijos nevaisingumo priežasčių A. Nikžentaičiui derėtų paieškoti savyje.
  T.Baranauskas. Ne veidrodis kaltas (178)
| 2008 gegužės mėn. 4 d. 16:13 |
Į diskusiją dėl 1940 metų įvykių interpretacijos įklimpęs ir joje susipainiojęs Alvydas Nikžentaitis pasijuto gyvenąs kreivų veidrodžių šalyje. Tačiau jei veidrodis rodo kreivą vaizdą, dar nereiškia, kad kreivas yra būtent veidrodis. Juolab šiuo atveju, kai veidrodžiui teko atspindėti A. Nikžentaičio profesinę kompetenciją.
  Algirdo kapas – nauja atminties vieta (22)
| 2008.05.28 10:51 |
Neseniai plačiai nuskambėjo žinia apie archeologo Vykinto Vaitkevičiaus atradimą. Tyrinėtojui pavyko patikslinti vietą, kurioje pagal pagoniškus papročius buvo iškilmingai sudegintas Algirdas. Paaiškėjo, kad ta vieta yra Širvintų rajono Jauniūnų seniūnijoje, maždaug dabartinio Gudulinės kaimo ribose, o pačio Algirdo kapo reikėtų ieškoti gretimo Turlojiškių kaimo pilkapiuose, išsidėsčiusiuose miškelyje prie Variekos ežero.
  T.Baranauskas. Ar Seimo nariams reikia išmanyti istoriją? (47)
| 2008 spalio mėn. 3 d. 16:45 |
Klausimas, kuo istorijos pažinimas gali pasitarnauti priimant sprendimus apie šalies ateitį, man kilo neatsitiktinai. Sutikau dalyvauti Seimo rinkimuose, nors savo ateities planus esu linkęs sieti su istoriko profesija. Visada planavau tęsti pradėtus darbus, o ne mesti juos ir pasinerti į politiką, kurią iki šiol stebėjau tik iš šalies. Tad tikrai neieškojau, kokia partija mane galėtų iškelti kandidatu, neėjau, nesiprašiau, nesisiūliau.
  T.Baranauskas. Vilniaus priklausomybė Lietuvai – „nesąžiningas istorinis sprendimas“? (565)
| 2008 lapkričio mėn. 5 d. 10:52 |
Lenkijos Respublika žengė žingsnį, kuriuo faktiškai pradėjo revizuoti po Antrojo pasaulinio karo nustatytas Lenkijos valstybės sienas. Žingsnis žengtas aukščiausiu lygiu ir įtvirtintas įstatymu. Turiu galvoje pernai priimtą ir šių metų kovo mėnesį įsigaliojusį Lenko kortos įstatymą, kurio veikimo sritis neturi precedento – jis yra skirtas buvusiose SSRS respublikose gyvenantiems lenkams ar kitų tautybių Lenkijos piliečiams, gyvenantiems Lenkijos prarastose rytinėse teritorijose.
     

 

Inga Baranauskienė
ISTORINĖ PUBLICISTIKA
NAUJIENŲ PORTALUOSE

     
 

Inga Baranauskienė: Minint Žalgirio mūšį (17)
| 2006 07 15 13:34:46 |

Liepos 15-oji – Žalgirio mūšio diena – viena iš reikšmingiausių datų Lietuvos istorijoje. 1410 m. sutriuškinę Vokiečių ordiną, Jogaila ir Vytautas laimėjo pergalę, tapusią mūsų ir ne tik mūsų nacionaliniu pasididžiavimu – pergalę kaskart atgimstančią naujom prasmėm, įkvepiančią, dailininkus, rašytojus, sportininkus, išnagrinėtą daugybėje istorinių studijų.

 

Inga Baranauskienė: Istorinio filmo belaukiant (21)
| 2006 08 24 09:16:49 |
Prieš kelias dienas sulaukėme džiugios žinios: Lietuvos vardo paminėjimo tūkstantmečio proga išvysime istorinį kino filmą. Tolesniam vystymui Kultūros ministerija jau atrinko du projektus: režisieriaus Šarūno Barto „Margirį“ apie Pilėnų gynimą (scenarijus Mariaus Ivaškevičiaus) ir režisieriaus Raimondo Banionio „Broliai veikė Europą“ apie Vytauto ir Jogailos santykių raidą bei Žalgirio mūšį (scenarijus Juozo Marcinkevičiaus).

 

Inga Baranauskienė: Vytauto karūnacija, arba Kaip išbandoma draugystė (23)
| 2006 09 08 09:42:01 |
Rugsėjo 8-oji – diena, kurią 1430 m. turėjo būti karūnuotas Vytautas Didysis – tarpukariu buvo tapusi nacionaline švente. Dabar ji retai teprisimenama, ir tam yra priežasčių. Viena vertus, pastaraisiais metais buvo suaktualinta Mindaugo karūnacija, antra vertus, Vytauto kultas, ilgai buvęs neatskiriama mūsų tautinės tapatybės dalimi, šiandien patiria krizę.

 

I.Baranauskienė: Gediminas ir Vilniaus įkūrimas (124)
| 2007 sausio mėn. 25 d. 14:29 | M |
Šiandien, sausio 25 d., sukanka 684 metai nuo pirmojo Vilniaus paminėjimo rašytiniame šaltinyje. Šis šaltinis – tai garsusis Gedimino 1323 m. laiškas „visiems visame pasaulyje išplitusiems Kristaus garbintojams“, kuriame pagonis Lietuvos valdovas skelbia atveriąs savo karalystę „kiekvienam geros valios žmogui“. Išties gražu ir net simboliška, kad mūsų sostinė pirmą kartą buvo paminėta būtent tokio turinio dokumente.

 

Kęstutis: krikšto priešininkas ar šalininkas? (76) (69)
| 2007-07-01 16:20; 2007-08-04 10:22 |
Lietuvos didžiajam kunigaikščiui Kęstučiui istoriografai nuolat lipdo užkietėjusio pagonio etiketę. Teigiama, kad jis „atmetė krikšto galimybę, nepaisė nuostolių ir neieškojo kompromisų“, todėl Jogaila privalėjo jį pašalinti.

 

I.Baranauskienė: Kas inicijavo Kęstučio nužudymą? (148)
| 2007 rugpjūčio mėn. 15 d. 12:22 |
Rugpjūčio 15-oji – gera proga plačiau aptarti tai, ką TV reklaminiame klipe prof. Alfredas Bumblauskas kartoja diena iš dienos: „Jogaila 1382-aisiais klastingai...“ Visi suprantame, kad čia kalbama apie Kęstučio suėmimą ir nužudymą, kuris, pasak kryžiuočių kronikų, įvyko apie Švč. Mergelės dangun ėmimo dieną.

   

[ Garso ir vaizdo siužetai ]