1923-ųjų sukilėliai išgelbėjo Klaipėdą nuo sunaikinimo

 

Komentarų viso: 47

Punk | 2006.01.15 15:36 |
ačiū autoriui už straipsnį. užpildė keletą Lietuvos istorijos pažinimo spragų. :)

karolis | 2006.01.15 15:48 |
kad ir kaip gerbiu vokiecius, siuo atzvilgiu nemanau kad jie turi del ko pykti, nes Klaipeda juk visa laika priklause vis kitiems, taigi, ji nera nei vokieciu, nei kitu valstybiu,jos net negalima vadinti grynai Lietuvisku miestu.

Zabalas | 2006.01.15 16:15 |
Bet taip ir nesupratau straipsnio antrastes. Ka, prancuzai, jei nebutu sukilimo, butu klaipeda sugriove, ar ka?

incognito (tas pats) | 2006.01.15 16:27 |
"Tą dieną 1923 m. Lietuvos remiami sukilėliai užėmė" pone, Tomai Baranauskai, jūs prieštaraujate pats sau: savo puslapyje jūs pats rašote "1923 01 10 m. sukilėliais perrengti Lietuvos kariuomenės daliniai perėjo Klaipėdos krašto sieną." Apsispręskite: ar tai buvo suklėliai, ar tai buvo "sukilėliai". Aš esu istorijos megėjas, jūs - profesionalas...

istorikas | 2006.01.15 16:29 |
Klaipeda tokia pat lietuviu,kaip Karaliaucius rusu.Lietuviu ji buvo pries 750 metu.Nereikia politizuoti istorijos.

incognito | 2006.01.15 16:38 |
ir jums negėda pateikti šią citatą: "Klaipėdos krašto lietuvių veikėjai jau seniai pasisakė už Mažosios Lietuvos ar bent Klaipėdos krašto susijungimą su Lietuva. 1918 m. lapkričio 30 d. Prūsų Lietuvos Tautinė Taryba paskelbė Tilžės Aktą dėl Mažosios ir Didžiosios Lietuvos susijungimo." sakote, kad lietuvninkai nori "prisijungti", o kitur prieštaraujate pats sau: "vyravo nuomonė, kad prijungimas prie skurdesnės Lietuvos pablogintų ekonominę padėtį - tokią nuomonę dar labiau stiprino krašte viešpatavusių vokiečių propaganda). Tautinė inteligentija buvo negausi ir neįtakinga" :)

incognito | 2006.01.15 16:40 |
Noriu jus, Tomai Branauskai, paklausti ar jus LIETUVININKAS? Ar neatrodo jums šis teiginys "Ar galima šią akciją vadinti sukilimu? Ar teisėtas buvo Klaipėdos krašto prijungimas prie Lietuvos? Pastarasis klausimas tolygus klausimui: ar lietuvių tauta turi teisę egzistuoti? Be šito sukilimo lietuvybė Klaipėdos krašte būtų žuvusi. Šiame kontekste nėra taip jau svarbu, kokia vietinių lietuvių dalis atsisakė susitaikyti su tokiu likimu: svarbu, kad jie buvo ir darė viską, kad Klaipėdos kraštas susijungtų su Lietuva." kiek keistas? Ar tai nepanašu į rusų šovinistų teiginį, kad visi slavai (bent rytų) turi gyventi kartu?

DPiktas | 2006.01.15 16:42 | istorikui
Kažkaip nepagavau analogijos. Klaipėdos krašte (ir didžioje dalyje dabartinės Kaliningrado srities) iki XX a buvo kalbama lietuviškai (įvairus procentas, priklausomai nuo vietovės). O gal tamsta norite teigti, kad K.Donelaitis su I.Simonaityte rašė rusiškai?

incognito | 2006.01.15 16:49 |
"Dar ir šiandien vokiečių revanšistų supratimu" iš kur žinote, kad jie revanšistai? Gal tai žmonės, kurie prarado tėvynę? Istorikai užmiršta pridurta dabartinę situaciją Klaipėdos krašte: neliko vokiečių, bet ir neliko lietuvininkų... A taip, "lietuvininkai are part of us" © "Agresyvus vokiečių nacionalizmas, niekinęs ir naikinęs lietuvybę, lietuvišką sąmonę, galiausiai pasiekė savo logišką pabaigą: išsivystė į vieną iš baisiausių ideologijų pasaulio istorijoje - nacizmą." Atsiduoda naftalinu? Nacizmas tikrai atsirado ne delto, kad niekino lietuvybę. Labai jau įdomus tas "vokiškas nacionalizmas" lietuviškos pamaldos Tilžėje vyko iki 1944 spalio...

litauen raus | 2006.01.15 16:51 |
Kretingale - iskonno germanskoje selo kak ir Memelis. Spasibo son, incognito

ntt | 2006.01.15 16:51 |
Deja, beveik visi autoriaus argumentai dera ir Zeligovskio "sukilimui". Jeigu jo nebutu buve, lenkiskumas Vilnijoje butu isnykes, taigi lenku tautos interesu poziuriu jis buvo toks pat butinas ir teigiamas dalykas, kaip Klaipedos "sukilimas" lietuviams.

2 incognito | 2006.01.15 16:52 |
is tavo komentaru panasu kad tau sunkoka suvokti kai kurias lietuviu kalbos ipatybes

2 incognito | 2006.01.15 16:53 |
is tavo komentaru panasu kad tau sunkoka suvokti kai kurias lietuviu kalbos ipatybes

A? | 2006.01.15 17:03 |
Jau vien Kraliaučiaus gyventojų tragiškas likimas 1944-1945metais, parodo, kad 1923 metų sukilimas išgelbėjo Klaipėdos krašto gyventojus nuo totalaus išžudymo. Žvėriškumas, būdingas raudonajai armijai, neišmatuojamas ir baisesnis nei nacistų.

incognito | 2006.01.15 17:04 |
Žvelkime giliau kam turime būti dėkingi: "Tačiau tai buvo padaryta ne tiek Lietuvos, kiek Lenkijos naudai. Tuo metu Lenkijos politikai dar nebuvo atsisakę minčių sukurti Lenkiją Abiejų Tautų Respublikos ribose. Prancūzija rėmė Lenkiją." Ar būtų nuo Vokietijos atskirtas Klaipėdos kraštas, jei to būtų paprašiusi Lietuva? (Kaip žinia Versalyje prašė visos Maž. Lietuvos). Tad kur Klaipėdoje paminklas Juzefui Pilsudskiui? Ar ne šis lietuvis (sunkiai liežuvis apsiverčia) ir kūrė Lenkiją "od morźa do morźa"...

A? | 2006.01.15 17:05 |
Jau vien Kraliaučiaus gyventojų tragiškas likimas 1944-1945metais, parodo, kad 1923 metų sukilimas išgelbėjo Klaipėdos krašto gyventojus nuo totalaus išžudymo. Žvėriškumas, būdingas raudonajai armijai, neišmatuojamas ir baisesnis nei nacistų.

Vokiečiai | 2006.01.15 17:11 |
Genocidas vyko su Rytprūsių gauleiterio E.Kocho šūkiu “Rottet aus was litauisch ist” (išraukite, kas lietuviška). Nacių genocidas įsisiautėjo po 1939 03 23 Klaipėdos krašto aneksijos. Po jos nemažai lietuvių šviesuolių pateko į Klaipėdos, Ragainės, Tilžės kalėjimus, vėliau į nacių koncentracijos stovyklas. Represuoti buvo K.Paura, J.Grigoraitis, M.Reisgys, D.Zauniaus vaikai – sūnus Ermonas, duktė Marė, sudeginti mokytojas J.Purvinas, Dievo žodžio sakytojas A.Kopūstas ir t.t. 1941 08 23 Paneriuose prie Vilniaus buvo be teismo sušaudytas Tilžės spaustuvininkas ir visuomenės veikėjas E.Jagomastas su šeima. 1960 m. per buvusių Tilžės gestapo tarnautojų teismą paaiškėjo, kad vienas jų pats asmeniškai sušaudė ne mažiau kaip šimtą lietuvių.

Rusai | 2006.01.15 17:12 |
Sovietinis genocidas prasidėjo, kai 1944 spalio 16 d. į Karaliaučiaus kraštą įsiveržė Baltarusijos III fronto kariuomenė. Genocidą inspiravo fronto štabo propagandistas rašytojas Ilja Erenburgas, reikalavęs: “Žudykite! Juk neatsiras tokio tarp jūsų, kuriam nebūtų nekaltų vokiečių”. Pirmosios oficialiai užfiksuotos žudynės įvyko spalio 21 d. Nemerkiemyje (vok. Nemmersdorf, prie Gumbinės), kur raudonosios armijos kareiviai išprievartavo, o po to sadistiškai nužudė 72 moteris (net –12 metų mergaites ir 84 metų senutę). Tas pats dėjosi visame Karaliaučiaus krašte, pvz., prie Ragainės 20 kareivių išprievartavo vietos lietuvę, po to jos vaikų akivaizdoje apipylė ją benzinu ir sudegino. Pirmąjį raudonojo teroro etapą išgyvenę gyventojai buvo grūdami į Karaliaučiaus, Įsruties, Prūsų Ylavos, Gastų, Tolminkiemio koncentracijos stovyklas. Čia jie kentė patyčias, mirė nuo šalčio, ligų, bado. Taip per sovietinį genocidą sunaikinta 328000 gyventojų (iš jų beveik 130000 lietuvių kilmės žmonių). 1947 m. gyvų liko tik 102000 Karaliaučiaus krašto gyventojų.

incognito | 2006.01.15 17:14 |
Įdomu, kas jūsų supratimu yra Lutz Szemkus, gal vokiečių revanšistas? -------------------------------
-- Galvojau istorikų darbas rasti tiesą, bet neužsimti ideologijos skleidimu... net ir lietuviškos...

:) | 2006.01.15 17:17 |
Jei kad nezino tai incognito kovotojas pries kvailelius kurie tiki kad 2+2=4

A? | 2006.01.15 17:23 |
Mano supratimu Lutz Szemkus žmogus visiškai iškreiptai suprantąs savo tautines šaknis, žiūrintis į pasauli per vokiškus, arba tiksliau prūsokų (ne prūsų) akinius. Tai tikras vokiškujų kryžiuočių vadinančių save „prūsais“ revanšistas.

citata: | 2006.01.15 17:30 |
"I believe there could be more Ka(l)lweits than 1857, since the count stops at 800 at http://www.telefonbuch.de. The hybrid SCHNEIDEREIT might even be more common. There are 540 Rimkus, 280 But(t)kus, 684 Buttgereit... One day they will all rise and march on Vilnius to claim the Doneilatis manuscripts. Lutz Szemkus" ---- Donelaitis - vokieciu rasytojas kuri pavoge lietuviai

plakis | 2006.01.15 17:34 |
pats autorius pripazino kad klaipedos krastas buvo ekonomiskai labiau issivystes nei didzioji lietuva, tai idomu kaip skurdus lietuviai galejo isgelbeti klaipedos krasta? po karo lietuvos komunistai vos neprisijunge karaliauciaus, didele tikimybe kad butu prisijunge klaipeda, jei nebut buve 1923 sukilimo

incognito | 2006.01.15 17:36 |
:( "Tai tikras vokiškujų kryžiuočių vadinančių save „prūsais“ revanšistas." Nesu kryžiuočių fanas, net nežinau ar tokių yra. Bet gal atėjo laikas liautis "kariavus" su kryžiuočiais? Nepatinka, kad dalis vokiečių paveldėjo terminą "prūsas"? Nedarykime išimčių niekur:(juk 60,600 metų tas pats - anot kai kurių)tuomet turi nepatikti, kad romanizuoti keltai apie "Liutetia" save vadina prancūzais.

2 incognito | 2006.01.15 17:40 |
paveldejo = iszude ir pasisavino

2 incognito | 2006.01.15 17:42 |
Bet gal atėjo laikas liautis "kariavus" su lietuviais?

A? | 2006.01.15 17:57 |
Beje mano senelis iš Priekulės, niekada savęs nevadino „memellenderiu“, o tik „lietuvninku“, arba „šišioniškiu“. Ir niekada savęs nesitapatino su vokiečiais. Žodį „memellenderis“ iš jo aš išgirdau tik vieną kartą, kai jis niekinamai atsiliepė apie tuos kurie būdami lietuvninkais šeimoje kalbėjo vokiškai.

Rama | 2006.01.15 20:46 |
Idomi faktu interpretacija. O gal kas zino kiek tuo metu Vilniuje gyveno lenku? Gal tada kartu atsakysime ar teisetas buvo lenku zygis. Klausimas sudetingas, gal jis pades daugiau suprasti musu kaimynu istorija.

Rama | 2006.01.15 20:52 |
Idomi faktu interpretacija. O gal kas zino kiek tuo metu Vilniuje gyveno lenku? Gal tada kartu atsakysime ar teisetas buvo lenku zygis. Klausimas sudetingas, gal jis pades daugiau suprasti musu kaimynu istorija.

Egidijus | 2006.01.15 21:09 |
Racijos yra. Vienas is poziuriu ir ne pats populiariausias. Taigi pratinkites. Jokio sukilimo nebuvo ir tai kol kas drasiausias Lietuvos zingsnis (labai suderintas ir palaimintas) Bolsevikines Rusijos bei Vokietijos)... Skaitykit R.Valsonok'a, A.Hermann, I.Chandavoine... Prosit, bendrapavardi;)

:) | 2006.01.15 21:15 |
Greit ten bus Polska!

LDK | 2006.01.15 21:20 |
Geras, svietejiskas straipsnis. Salies pilieciams laiks nuo laiko reikia atnaujinti istorijos zinias.

t | 2006.01.15 21:34 |
pritariu incognito

Klaipėdiškis | 2006.01.15 22:09 |
Bendra informacija. Klaipėda ir Kleipėdos kraštas niekados nebuvo lietuvių kaip etninės grupės teritorija. Tai Kuršių kraštas iki kol nebuvo suvokintas. Pats miestas tai tikras vokiškos kultūros pavyzdys. Lietuviai atsirado tik XVII amž. pab ir XVII pradžioj. Bet prieš tai migracinė ekspancija vyko iš Žemaičių. Kaip ne gaila būtų reikia pripažinti, kad lietuviai čia atejūnai.

Schröder+Putin | 2006.01.15 22:24 |
Man tai tokiu Szemkaus ir Incognito internetiniai "rupesciai" istorija primena naujaji ruskiu ir Vokietijos sociu pakta. Kartais kyla itarimu, kad tokie "istorijos megejai" matyt istorijos semesi DDR ir SSRS elitinese mokyklose, kur visokiu mokslu budavo galima greit ismokti :)) O kitaip sakant, viso sio internetinio slamsto potekste yra tokia: labusai, palikit Mazosios Lietuvos reikalus spresti didzioms vokieciu ir rusu tautoms. Tiesa, apie rusus mineti ponai tiesiogiai niekada neuzsimena, bet kai skaitai kad lietuviai ir Dónelaiti pavoge, ir baznycias Klaipedoje sugriove, ir tokie ir anokie; o apie tikra rusiska Karaliaucios genocida- per kelis metus neradau nei zodzio- galima susidaryti tokia nuomone. Siaip tai pasakysiu trumpai- lietuviu reikalas yra visa kas yra susije su Lietuviu kalba ir lietuviu paprociais. O ivanas vaziuos is Karaliauciaus namo. Ir jokie cia propagandiniai isvedziojimai nepades.

to Klaipėdiškis | 2006.01.15 22:35 |
Biciuli, Skuodo-Mazeikiu rajonai taip pat nebuvo lietuviski niekada iki XVIa- tai tos pacios kursiu zemes. Visa Uznemune lietuviska tapo taip pat tik XVIa. Tai jotvingiu zemes. Maza to, jotvingiski vietu vardai siekia beveik iki Traku. Lietuviu nacija susidare is visokiu genciu likuciu, kurios pletesi, traukesi, atsikele kaip karo pabegeliai ir belaisviai ivairiais laikais. Pagaliau Vilnius niekada nebuvo lietuvisku miestu nuo Gedimino laiku. Netgi kokia Marijampole nebuvo, nes ten daugiausia gyveno zydai. Lygiai taip pat Helsinkis nebuvo suomiu miestu, o Talinas- niekada nebuvo estiskas. Ir tai siandien nieko nereiskia. Nereikia cia rasineti kliedesiu. Geriau pakalbekim kaip Karaliauciaus kraste poligonuose buvo sutraiskyti istisi istoriniai kaimai, baznycios ir prusu pilkapiai. O girtu lakunu vairuojami raketomis ginkluoti naikintuvai ziurek ima ir nukrypsta nuo kurso, beveik iki Kauno. Vienus barbarus (nacius) pakeite kiti (putino euroazijatai), cia yra tikroji problema ir si Klaipedos prijungimo svente yra proga apie tai rimtai pagalvoti. Kol nebus issprestas Karaliaucius klausimas, tol nebus Lietuvoje ramybes.

Pasienis | 2006.01.15 22:53 |
Man dar kartais pavyksta pakalbeti su senais zmonemis, kurie uzaugo buvusiu Rytprusiu pasienyje, nors kasmet ju vis maziau. Tuomet lietuviai eidavo i Vokietija uzdarbiauti, o nemazai vokieciu gyveno miesteliuose ir musu puseje. Ir pasirodo, gerai isikalbejus ryprusieciai neslepdavo, kad patys kazkada buvo lietuviai. Sakydavo "mano tevas ir motina mokejo lietuviskai, bet mums mokykloje reikejo kalbeti vokiskai, gatveje vokiskai, taip lietuviu kalba ir pamirsom". O tu zmoniu pavardes buvo lietuviskos.

oj oj oj oj | 2006.01.15 23:10 |
hmmm...idomu kaip galima teisetai uzkariauti?????

Audrius | 2006.01.15 23:25 |
Straipsnis informatyvus ir tvarkingai parasytas, tik va del turinio, tai, manau, kad pervertinamas memellenderiu vaidmuo ir indelis. Netekes Vilniaus Kaunas tiesiog buvo atsidures aklavieteje, naudotis Liepoja buvo ir komlikuota, ir nuostolinga, o statyti uosta sventojoj ar palangoj juo labiau. Tad nuosavo uosto turejimas tapo gyvybiskai svarbus veiksnys jaunau valstybei tiek ekonominiu, tiek politiniu poziuriu. Tokiu budu tikslesne butu "prijungimo", o ne "sukilimo" savoka. Ir nemanau, kad tai sumenkina tu ivykiu reiksmes, juk ir Erich Senn yra minejes, jog si Kauno akcija esa pati drasiausia ir sekmingiausia per visa Lietuvos Respublikos laikotarpi. Sakyciau, kad paprasciausiai buvo atstatytas istorinis teisingumas, juk teritorijos nuo seno gyventos lietuviu. Antras dalykas, tai manau, kad nereikia sureiksminti teisinio aspekto, t. y. fakto, kad Klaipeda ambasadoriu konferencijos pripazinta Lietuvai. Pirma, Klaipedai suteikta plati autonomija, o antra, tos pacios valstybes Vilniu pripazino Lenkijai. O siaip aciu, kad neleidziate pamirsti mums svarbiu ivykiu. Bet vis delto, manau, kad cia tik trupinys, reiketu kuo daugiau panasaus pobudzio straipsniu, o internetas - puiki priemone pasiekti masems. Svarbu prisiminti, kad reiksmingi istoriniai vaizdiniai kuria tautine tapatybe, ko lietuviai siai dienai akivaizdziai stokoja.

keliauninkas | 2006.01.15 23:26 |
Teko bunant Kretingos rajone aptikti kalneli su kapinaitem. Paklausus vietiniu sie pasake, kad tai prusu kapines. Apziurejes kapines radau uzrasu lietuviskai, bet gotikinem raidemis. Kiek supratau prusais didziosios lietuvos gyventojais vadino mazosios lietuvos gyventojus matyt pagal ju liuteroniska tikejima arba kad ju valstybe oficialiai vadinosi Prusija, bet ne del kalbos skirtumo

Anakondijus | 2006.01.16 08:25 |
"Ar galima šią akciją vadinti sukilimu? Ar teisėtas buvo Klaipėdos krašto prijungimas prie Lietuvos? Pastarasis klausimas tolygus klausimui: ar lietuvių tauta turi teisę egzistuoti? Be šito sukilimo lietuvybė Klaipėdos krašte būtų žuvusi. " T.y. tikslas pateisina priemones? :) O šiaip p. Baranausko pozicija labai savotiška. Manau, ją laisvai galėtų pasiremti ir Želigovskio prieteliai: be Lenkijos užpuolimo Vilniuje būtų išnykusi lenkybė. Dabar nors šiek tiek išsisaugojo. Arba gal suorganizuokim sukilimą kokioje lietuvių saloje Baltarusijoje. O dar geriau - Punkse ir Seinuose. Juk be tokio sukilimo lietuvybė ten žus. Tsakant, pavojingas kalbas varinėjate, p. Baranauskai. Ir nelabai prasmingas.

Anna M. | 2006.01.16 08:57 |
Paskaičius kai kuriuos kometarus darsi liūdna - nei gramatikos, nei istorijos žinių: vien tik klaidos ir mandrumas. Norint protingai pasireikšti reikia dar daug mokytis...O straipsnis geras!

--- | 2006.01.16 09:33 |
Visu pasaulio valstybiu sienos buvo nustatytos ivairiausiu karu metu. Tai realybe. Tiesiog stebina lietuviu baime ta pripazinti. Matyt jiems darosi baisu del Vilniaus, Klaipedos priklausomybes Lietuvai teisinio pagristumo.

Alvydas | 2006.01.16 10:49 |
Gal p.Tomui Baranauskui būtų laikas suprasti ir kitiems paaiškinti,kad nacistai buvo užauginti Antram Pasauliniam karui vykdyti.Karo sukelėjų Tomui reikia pieškoti kitur.Vokietiją apkarpė irgi rytų vadas.Vieno plėšiko užgrobtas žemes paėmė kitas.Klaipėdos Kraštui šitoj loterijoj pasisekė.

Antas | 2006.01.16 14:59 |
Tokie straipsniai reikalingi mums suvokti savo šalies istoriją. Lietuva pasielgė ryžtingai paremdama lietuvninkų sukilimą ir panaikindamą kvailą Klaipėdos statusą kaip prancūzų ir, rodos, net japonų(!) administruojamo rajono. Agresoriui pralaimėjus I pasaulinį karą Klaipėda pagal tautų apsisprendimo teisę turėjo atitekti jos autochtonams - lietuvninkams, ką vėliau pripažino ir pati Tautų Sąjunga. Aišku, kad pradinis siekis kraštą priskirti prancūzų remiamai Lenkijai buvo absurdiškas, nes lenkų jame niekada daug negyveno. Nemanau, kad galima analogija su Vilniaus atplėšimu nuo Lietuvos. Po Liublino unijos Vilniaus kraštas priklausė LDK, o vėliau grobuonims pasidalijus jungtinę Lenkijos-Lietuvos karalystę jį užgrobė Rusijos imperija. Sugriuvus imperijai Vilnius turėjo sugrįžti arba jungtinei karalystei (jei abi tautos būtų nusprendusios ją atkurti) arba Lietuvos respublikai, atsikūrusiai vietoj LDK. Deja, lenkai nepanoro taikiai susitarti ir vienašališkai griebėsi pirmojo varianto organizuodami Želigovskio invaziją. Tuo tarpu Lietuva neatėmė Klaipėdos krašto iš Vokietijos, nes sukilimo metu jis Vokietijai jau nebepriklausė. Be to, Lietuva neturėjo jokių susitarimų su Prancūzija ir Japonija dėl krašto valdymo. Gi sovietų pretenzijos į lietuvių, lenkų bei vokiečių gyventas žemes kaip į rusiškas teritorijas yra tiesiog absurdiškos.

studentas - autoriui | 2006.01.16 15:38 |
Na ir kuo gi tas "sukilimas" geresnis už Želigovskio "okupaciją"? Kai teigiate: "Klaipėdos krašto lietuvių veikėjai jau seniai pasisakė už Mažosios Lietuvos ar bent Klaipėdos krašto susijungimą su Lietuva", ramia sąžine galiu čia žodis žodin Jums praantrinti: Vilniaus krašto lenkakalbiai veikėjai jau seniai pasisakė už Lietuvos ar bent Vilniaus krašto susijungimą su Lenkija. Prie Jūsų menkinamųjų teiginių ("[Maž. Lietuvos] lietuviai buvo susigyvenę su vokiečių viešpatavimu ... vyravo nuomonė, kad prijungimas prie skurdesnės Lietuvos pablogintų ekonominę padėtį ... Tautinė inteligentija buvo negausi ir neįtakinga ... lietuvių savimonė buvo menka ...") pridėjus faktą, jog bendras klaipėdiškiu ek. ir kult. lygis buvo ŽYMIAI aukštesnis nei Didžiosios Lietuvos lietuvių ir dar prisiminus jų laikyseną po 1923 m., kyla klausimas, kuri pusė (proliet. ar provok.) tikriau reprezentavo vietos gyv. nuomonę? (klausimo užaštrinimui pastebėsiu, kad Vilniaus lenkakalbiai (nevadinu jų lenkais) tarpukariu taip pat buvo kiek brandesnės savimonės ir aukštesnės kultūros atstovai, nei dauguma lietuvybės rėmėjų iš šiapus ir anapus, bet net ir tokiom sąlygom kažkodėl nepripažįstate jiems teisės spręsti Vilniaus likimą...

studentas - autoriui | 2006.01.16 15:38 |
Toliau: "Norint apginti sparčiai nykstančią ir naikinamą lietuvybę, Mažajai Lietuvai buvo būtina pagalba iš Didžiosios Lietuvos" - bet jei neneigsim, kad buvo būtina, argi galėsim įrodyti lygiai taip samprotavusių želigovskininkų veiksmų neteisėtumą? (juk Vilniaus lenkakalbių egzistencijai irgi atitinkami kar. veiksmai buvo "būtini"!).Tęsiam: "1921 m. lapkričio 11 d. Lietuvos Steigiamasis Seimas nutarė prijungti Klaipėdą prie Lietuvos ... sukilėlių pajėgas sudarė 1050 žmonių iš Didžiosios Lietuvos ir 300 vietos gyventojų" - jei galima vadinti "sukilėliais" tuos, iš kurių iš tikrųjų sukilo vos 1/4 (!), kodėlgi tada negalima taip pavadinti ir žymiai didesnį tarpukarinės Vilniaus krašto šviesuomenės palaikymą turėjusių Želigovskio karių? Arba 1940 m. "socialistinės revoliucijos" organizatorių? Neneigsiu Klaipėdos prijungimo pozityviosios pusės (Lietuvos valstybei tai - itin sėkmingas sprendimas), patriotizmo būtinybės rašant ist. tekstus - taip pat, bet nenoras matyti visos tiesos man primena veikiau sov. ideologo pasakėles, nei šiuolaikinio istoriko samprotavimus.