Kitais metais švęsime 685-ąsias Vilniaus paminėjimo metines (1323-iųjų sausio 25 dieną kunigaikščio Gedimino laiške Hanzos miesto piliečiams pirmą kartą paminėtas Vilnius). Ta proga Lietuvos nacionaliniame muziejuje ketvirtadieniais vykstančiuose kultūros vakaruose istorikai dalijasi mintimis, atradimais, naujais faktais, susijusiais su Vilniumi.

Istorikas T.Baranauskas viename iš vakarų suabejojo, ar teisingai mes dabar traktuojame Mindaugą. Jį intrigavo ne tai, kuo Mindaugas susijęs su Vilniumi, o tai, kuo jis dabar siejamas su Vilniumi.

Nepagrįsti teiginiai

"Istoriografijoje tvirtai gyvuoja teiginiai, kad Mindaugas Vilniuje yra pastatęs katedrą, kad toje katedroje buvo karūnuotas Lietuvos karaliumi. Dar kai kas mano, jog Vilnius - tai ta pati istoriniuose šaltiniuose minima Mindaugo pilis Voruta. Ir kad apskritai Vilnius galėjo būti Mindaugo sostine, - sakė T.Baranauskas. - Šie teiginiai, kaip ir baltarusių istorikų tvirtinimas, kad Mindaugas buvo karūnuotas Naugarduke, yra, mano supratimu, panašaus lygio, nes jie nepagrįsti."

Sparnuoti posakiai

Istoriko nuomone, Mindaugas yra gaubiamas įvairių stereotipų, mitų, legendų. "Kadangi faktų apie jį yra mažai, o ši asmenybė visuomenei labai rūpi, vadovaujamasi įsitvirtinusiais stereotipais, jie nuolat kartojami. Vienas jų - Mindaugas laikomas Lietuvos valstybės įkūrėju. Na, buvo jo laikais vidinių kovų, buvo jų ir anksčiau, bet dėl to apie kunigaikščius, kurie valstybės viduje kovojo su savo priešais, mes nesakome, kad jie kūrė valstybę. O apie Mindaugą sparnuotai pasakyta, jog jis krauju ir kalaviju vienijo Lietuvą", - priminė istorikas. T.Baranauskas įsitikinęs, kad valstybės sukūrimo nuopelnai priskiriami Mindaugui vien todėl, jog jis yra pirmas žinomas valdovas.

T.Baranauskas, 2000 metais išleidęs knygą "Lietuvos valstybės ištakos", bandė tuo suabejoti: "Dar prieš Mindaugą Lietuva pradeda vykdyti nuolatinius didelio masto karo žygius. Pirmas toks žygis įvyko 1183 metais. Nuo tų metų prasideda Lietuvos ekspansija ir dominavimas. Priėjau išvadą, kad nėra pagrindo Lietuvos valstybės sukūrimą priskirti Mindaugui. Valstybės sukūrimą reikėtų sieti su karinio aktyvumo padidėjimu, kuris toks pat buvo ir Mindaugo laikais, ir prieš jį. Kam priskirti Lietuvos valstybės sukūrimo nuopelnus? Tas valdovas nežinomas. Jei nežinome jo vardo, tai dar nereiškia, kad reikėtų sieti su tuo vardu, kurį pirmą žinome."

T.Baranausko nuomone, daug prie šio stereotipo prisidėjo grožinė literatūra, iškėlusi Mindaugą kaip valstybės kūrėją. "Mokslinėje literatūroje ši konservatyvi ir vieną kartą pareikšta idėja keliauja iš knygos į knygą, tuo labiau kai nėra alternatyvių faktų", - teigė istorikas.

Žinia, Mindaugas gyveno 1200-1263 metais. Tad jei Vilnius pirmąkart minimas 1323 metais (dar sakoma, kad prieš dvejus metus čia buvo pastatyta bažnyčia) ir ankstesnių žinių apie Vilnių nėra, istoriko nuomone, visi samprotavimai apie Mindaugo laikų Vilnių yra tik hipotezės. "Naugardukas bent jau minimas Mindaugo laikais. Visa bėda, kad apie ten kada nors apsilankiusį Mindaugą jokių žinių nėra, - teigė T.Baranauskas. - Mindaugą su Naugarduku pirmasis susiejo Motiejus Strijkovskis, rašęs XVI amžiuje. Tuo metu mokslinės istoriografijos dar nebuvo, ir jam šio teiginio argumentuoti nereikėjo. Tai buvo tik spėjimas interpretuojant legendas. Baltarusių istoriografijoje dabar laikomasi šios M.Strijkovskio versijos."

T.Baranauskas kritikuoja tuos, kurie Mindaugą sieja su Vilniumi. "Jie tokius teiginius grindžia tik tuo, kad Voruta - bendrinis žodis, reiškiantis pilį, ir bando tą pavadinimą sieti su bet kuo. Tačiau metraštyje pasakyta, kad Mindaugo pilis buvo vardu Voruta, jokiu būdu ne Vilnius", - sakė istorikas.

Be to, tuo metu Mindaugas turėjo ne vieną pilį. Negalima bet kurios pilies, kuri istoriniuose šaltiniuose minima kaip Mindaugo pilis, jau laikyti sostine, tuo labiau sostinę sieti su Vilniumi. "Vilniuje iš tiesų vyko daug svarbių mūsų valstybei įvykių, tad suprantama, kad dauguma nori ir šiuos neaišku kur vykusius įvykius pritraukti prie Vilniaus, - sakė istorikas. - Tačiau ne visada reikia viską vaizduotis taip, kaip norisi."

Užuominos veda ne į Vilnių

T.Baranauskas sako negalintis pasakyti, kur buvo Mindaugo sostinė, nes tokių duomenų nėra. Dėl karūnavimo vietos užuominų yra, bet jos veda ne į Vilnių, o į Latavą Anykščių rajone. "Per Mindaugo karūnavimą surašytame akte yra nurodyta vieta, kur tas raštas surašytas. Sakoma: "Letovijoje, mūsų dvare." Letovija tuo metu turėjo dvi prasmes: vokiečių rašytuose dokumentuose lotynizuotas žodis "Letovija" atitiko Lietuvą. Taip buvo vadinamas ir Latavos upelis. Ir netgi šalia esantis piliakalnis XIV amžiuje dokumentuose vadinamas Letov, - pasakojo T.Baranauskas. - Kiek peržiūrėjau dokumentų, niekur prie dvaro nenurodomas valstybės pavadinimas. Rašoma konkreti vietovė. Tad jei mes turime dvi tokias reikšmes, esu įsitikinęs, jog čia turima omenyje ne Lietuvos kaip valstybės, o konkrečios vietovės pavadinimas. Ant Latavos upelio kranto neseniai, tik prieš dešimt metų, atrastas piliakalnis. Iki tol mokslui jis nebuvo žinomas, o tai irgi turėjo įtakos samprotavimams, ką galėtų reikšti Letovija. Dabar jau aišku, kad tai buvo Mindaugo laikų piliakalnis, kur iš tiesų galėjo būti Mindaugo dvaras."

Dar vienas įrodymas, T.Baranausko nuomone, kad Vilnius negalėjo būti susijęs su Mindaugu, tai rastos seniausio medinio pastato Vilniuje liekanos. Jos datuojamos 1271 metais. Tai jau ne Mindaugo, jau Traidenio laikai.

Paklausite, o kuo jau čia svarbi vietovė Latava, kad joje galėjo vykti svarbūs Lietuvai įvykiai? "Tuo metu tai buvo Lietuvos pasienis. Mindaugo karūnavimo ceremonijoje dalyvavo Livonijos magistras Andrius Štirlandas. Tokie susitikimai pagal viduramžių diplomatijos etiketą vykdavo pasienyje. Lygiaverčių valstybių vadovai susitikdavo ne pas kurį nors iš jų valstybės gilumoje, o pasienyje, - pasakojo istorikas. - Pagal tą etiketą Latava - labai tinkama vieta tokio lygio susitikimui. Tuo labiau kad Livonijos magistras parūpino karūną, jis karūnuojant buvo svarbus asmuo. Karūnavimas nebūtinai turėjo vykti sostinėje. Panašiai nutiko ir su Mindaugo amžininku Danilu, Haličo-Volynės kunigaikščiu. Jis buvo karūnuotas žygio prieš jotvingius metu Drohičine. Tai irgi nebuvo jo sostinė."

Vytautas nepelnytai nustumtas

Tad ar teisingai švenčiame Mindaugo karūnavimo dieną kaip valstybės dieną? T.Baranauskas įsitikinęs, kad švęsti galima, nes karūnavimas - tikras faktas. Jis siejamas su tarptautiniu Lietuvos pripažinimu, prestižu, įsijungimu į katalikiškų karalysčių sistemą. "Tačiau šventė kelia ir truputį dviprasmiškų minčių, ypač žemaičiams, - sakė istorikas. - Kažin, kaip per šventę turi jaustis žmonės, pavyzdžiui, kokiuose Raseiniuose, kad tuo raštu, iš kurio sprendžiama apie Mindaugo karūnavimą, kaip tik Raseiniai ir užrašyti Lietuvos priešui - vokiečių ordinui (už karūną ir pagalbą kovojant su vidaus priešais). Prieškario Lietuvoje masiškai buvo švenčiama nors ir neįvykusios, bet Vytauto karūnacijos data. Vytautas - neabejotinai stovi Lietuvos valstybės galybės viršūnėje ir apskritai yra sėkmingiausiai valdęs ir daugiausia pasiekęs Lietuvos valdovas visais laikais. Įskaitant ir šiuos laikus. Tačiau 1990 metais atsirado entuziastų (tarp jų ir Alfredas Bumblauskas, Mindaugo kolegijos kancleris Vytautas Baškys), kurie Mindaugo karūnavimo datą labai propagavo, pasiūlė Aukščiausiai Tarybai laikyti valstybės diena. Mindaugo karūnavimo dienos paskelbimas trečia pagal svarbą valstybine švente įvyko be jokių istorikų diskusijų, iniciatyvą pareiškus keliems žmonėms", - stebėjosi T.Baranauskas. Jo nuomone, per septyniolika metų jau susiformavo tradicija švęsti šią dieną, tradicijos ir nereikėtų nutraukti, bet reikėtų prisiminti ir penkis šimtus metų gyvavusį Vytauto dienos minėjimą. Reikėtų švęsti ir šią šventę.

"Vytauto kultas tapo mūsų tapatybės dalimi dar Vytautui gyvam esant, ir ypač po jo mirties. Šimtametė tradicija Vytautą laikyti svarbiausiu Lietuvos valdovu nutrūko tik sovietiniais laikais. Dabar į pirmąją vietą iškilus Mindaugui, Vytautas buvo nepelnytai nustumtas, nors Mindaugas Lietuvos svarbiausiu valdovu jau nebuvo laikomas iškart po savo mirties. Jį į dienos šviesą ištraukė tik M.Strijkovskis, tačiau vis tiek su Vytautu Mindaugas negalėjo konkuruoti, - sakė istorikas, manantis, kad stereotipas apie Mindaugą galbūt ir sugrius. - Ne aš pirmas pasakiau, kad ne Mindaugas sukūrė Lietuvą. Rimtai tuo abejojo ir lenkų istorikas Henrikas Paszkeviczius, ir lietuvių istoriografijos klasikas Konstantinas Jablonskis."