Lietuvos istorijos kalendoriuje vasario 14 diena siejasi su dviem reikšmingais įvykiais: tą dieną 1009 m. ryšium su šv. Brunono žūtimi buvo pirmą kartą paminėtas Lietuvos vardas, o 1408 m. vasario 14-ąją Vytautas Kaunui suteikė savivaldaus miesto (Magdeburgo) teises.

Čia iš karto reikia pabrėžti: abi datos Lietuvos istoriografijoje nėra visuotinai priimtos ir įsigalėjusios, todėl ir eiliniam istorijos mėgėjui jos gali būti iki šiol negirdėtos. Nors jau kurį laiką valstybiniu mastu ruošiamasi švęsti Lietuvos tūkstantmetį, tikslios pirmojo Lietuvos paminėjimo datos klausimas vis dar neiškeltas ir nediskutuojamas. Taip pat ir kauniečiai, 1998 m. sumanę paskelbti Kauno miesto dieną, pasirinko gegužės 20-ąją, kai 1463 m. Kazimieras Jogailaitis atnaujino ir praplėtė miesto teises. Kodėl ne 1408-ųjų vasario 14-ąją, kai šios tesės buvo pirmą kartą suteiktos?

Kas tai – gal visuotinis sąmokslas prieš Valentino dieną? Iš tiesų yra rimtesnių problemų, susijusių su šiomis datomis, bet jos nėra neįveikiamos. Taigi metas išsamiau pakalbėti apie vasario 14-ąją Lietuvos istorijoje.

1009 metai: vasario 14-oji ar kovo 9-oji?

„Šventasis Brunonas, kuris yra vadinamas Bonifacijumi, arkivyskupas ir vienuolis, 11 savo atsivertimo metais Rusios ir Lietuvos pasienyje pagonių trenktas į galvą su 18 saviškių 7-ąją dieną prieš kovo idas [VII. Id. Martii, t. y. kovo 9 d.] iškeliavo į dangų“, – taip rašo XI amžiaus Kvedlinburgo analai, seniausias šaltinis, minintis Lietuvos vardą. Tiesa, mus pasiekęs šių analų nuorašas ne toks senas – tik XVI amžiaus.

Kvedlinburgo analai ne vieninteliai nurodo tikslią Brunono mirties datą – tokių XI-XV a. šaltinių žinoma bent 10, o iš viso apie šv. Brunoną kalba net 23 viduramžių šaltiniai. Reikšmingiausias iš jų neabejotinai yra vyskupo Titmaro Merzeburgiečio kronika, tiksliau – jos šeštasis skyrius, parašytas 1014 m. (šiuo atveju išliko ir kronikos originalas, rašytas paties Titmaro ranka).

Titmaras kiek kitaip nusako Brunono mirties datą ir vietą, nors šiaip jau kalba labai panašiais žodžiais: „Dvyliktaisiais savo atsivertimo ir garbingo gyvenimo metais, keliaudamas į Prūsiją, jis stengėsi tuos nederlingus laukus dieviška sėkla apvaisinti; bet erškėčiais apžėlusios laukinės žemės jis negalėjo lengvai apdirbti. Tada minėtos šalies ir Rusios pasienyje sakydamas pamokslą, pirma buvo vietinių gyventojų sudraustas, o po to, toliau jam skelbiant Evangeliją, buvo suimtas ir pagaliau dėl Kristaus, kuris yra Bažnyčios galva, meilės, 16-ąją dieną prieš kovo kalendas [XVI. Kal. Martii, t. y. vasario 14 d.], romus kaip avinėlis, buvo nukirsdintas drauge su 18 savo palydovų“.

Taigi turime dvi datas – kovo 9-ąją ir vasario 14-ąją. Kuri iš jų teisinga? XI a. Magdeburgo ir Vaisenburgo nekrologiumai (mirusiųjų knygos) Brunono mirtį įrašė ties kovo 9 d., bet Vaisenburgo nekrologiume ji įrašyta dar ir ties rugpjūčio 21-ąja, o Merzeburgo nekrologiume – tik rugpjūčio 21 d., taigi nekrologiumai supainiojo datas. Kovo 9-ąją priėmė ir apie 1170 m. surašyti Magdeburgo analai. Kituose šaltiniuose įsitvirtino vasario 14-oji (po 1158 m. sudarytuose Saksų analuose, 1209 m. Halberštato vyskupų istorijoje, XV a. kūriniuose – „Šventojo Brunono gyvenimas ir kančios“ bei „Magdeburgo arkivyskupų istorija“). Taigi 4 šaltiniai – už kovo 9-ąją, 5 – už vasario 14-ąją. Žinoma, šaltinių „balsavimu“ tokios problemos nesprendžiamos.

Ką sako istorikai? Istorikų nuomonės nemažiau skirtingos, nes aiškesnių kriterijų, kuriai versijai atiduoti pirmenybę, nerasta. A. Kolbergas (1884), A. Koczy (1936), J. Karwasinska (1966) ir kt. pasisakė už vasario 14 d., H. G. Voigtas (1907), J. Widajewiczius (1937), W. Jemelity (1982), E. Gudavičius (1996) ir kt. – už kovo 9 d.

Taigi nei šaltiniuose, nei istoriografijoje aiškaus atsakymo nerasime. Vis dėlto remtis reikia patikimiausiu šaltiniu. Tik kuris iš jų patikimiausias?

Savo kronikoje Titmaras prisipažįsta, kad buvo Brunono bendramokslis ir apie jį yra kalbėjęsis su jo tėvu. Taigi Titmaras yra pirminis informacijos šaltinis – žmogus, kuris pats surinko informaciją apie Brunoną ir ją pateikė savo tėvynainiams. Ne ko kito, o būtent Titmaro dėka gausūs Saksonijos šaltiniai, įskaitant ir Kvedlinburgo analus, labai panašiais žodžiais pasakoja apie Brunono mirtį, kartais pateikdami kiek daugiau informacijos, paminėdami, kad apie Brunoną plačiau pasakoja „jo darbų knyga“. Ši „Brunono darbų knyga“ ar jos pirminė redakcija veikiausiai irgi buvo vyskupo Titmaro kūrinys. Ji neišliko, bet tuo neverta stebėtis – juk pražuvo ir Titmaro sudaryta „Martirologija“, kurią jis pats mini savo kronikoje. Šis platesnis kūrinys greičiausiai bus ir abiejų versijų apie Brunono žūties vietą šaltinis. Magdeburgo analai tiesiog ir nurodo, kad Brunonas žuvęs Prūsijos, Rusios ir Lietuvos pasienyje.

Apibendrinkime: tikslios Brunono mirties, taigi ir pirmojo Lietuvos paminėjimo, datos klausimas yra gana painus, bet, pasirinkę geriausiai informuotą šaltinį Titmarą Merzeburgietį galime apsistoti prie vasario 14-osios kaip labiausiai tikėtinos datos.

1408 m. Valentino dienos privilegija Kaunui

Kauno miesto pradžios data kelia dar mažiau problemų, nes šiuo atveju nėra dviejų šaltinių versijų. Iš pirmo žvilgsnio problemų kaip ir apskritai nėra – Magdeburgo teises suteikiančioje privilegijoje aiškiai pasakyta: „Duota Birštone, ketvirtadienį, švento Valentino dieną, 1408 metais“.

Deja, mus pasiekęs 1408 m. privilegijos tekstas nėra originalas ir net ne nuorašas – tai tik XVII a. pradžios Kauno liuteronų aplinkoje atsiradęs falsifikatas, išverstas į lenkų kalbą. Zigmanto Kiaupos tyrinėjimai parodė, kad XVII a. falsifikuotojai panaudojo ir autentiškos 1408 m. privilegijos nuorašą arba jos santrauką. Privilegijos data didesnių abejonių nekelia – ji perimta iš autentiškos privilegijos. Kiti šaltiniai patvirtina, kad iškart po 1408 m. jau gyvavo Kauno miestiečių bendruomenė su savo „biurgeriais“ ir vaitu.

Ir vis dėlto, Z. Kiaupa pažymėjo, kad 1408 m. vasario 14-oji buvo anaiptol ne ketvirtadienis, kaip teigiama privilegijos falsifikate, o antradienis. Tai privertė istoriką ieškoti kitos datos: jo manymu, tikroji data bene bus vasario 9 arba 16 d., nes būtent tomis dienomis buvo tikrieji 1408-ųjų metų vasario ketvirtadieniai. Taip privilegijos data liko konkrečiau neapibrėžta ir tai nulėmė Kauno savivaldybės sprendimą Kauno miesto diena pasirinkti kitos privilegijos Kaunui datą, kuri kėlė mažiau neaiškumų, nors ir nėra labai reikšminga istoriniu požiūriu. Bet ar tikrai Kauno miesto savivaldybės įkūrimo data nėra aiški?

Z. Kiaupos pastaba dėl klaidos teisinga, bet vis dėlto neaišku, kodėl jis mano, kad raktas į teisingą datą yra savaitės diena. Lotynų kalboje (o originali privilegija buvo surašyta lotyniškai) savaitės dienos buvo numeruojamos, pradedant sekmadieniu, turėjusiu Viešpaties dienos pavadinimą (dies Dominica): feria 2a (pirmadienis), feria 3a (antradienis) ir t. t. Daug kartų perrašinėtoje ir perdirbtoje privilegijoje nesunku buvo vieną skaičių perskaityti klaidingai. Sunkiau būtų neteisingai perskaityti tokią aiškią frazę kaip „Šv. Valentino dieną“. Taip pat nėra rimtesnio pagrindo manyti, kad buvo parašyta „ketvirtadienį prieš (po) Šv. Valentino dieną (-os)“. Klaidos turėtume visų pirma ieškoti ne įraše apie Valentino dieną, o savaitės dienos užrašyme.

Taigi Kauno miesto gimtadieniu patikimiausia laikyti tą datą, kuri ir įrašyta mus pasiekusiame Vytauto privilegijos perdirbinyje – vasario 14-ąją. Kaunas pirmą kartą paminėtas 1361 m. Vygando Marburgiečio Prūsijos kronikoje, bet tiksli data ten nenurodyta. Be to, tuokart buvo minima tik Kauno pilis – dar ne miestas, kuris atsirado tik XV a. pradžioje.

Miesto savivaldybės įkūrimas yra Kauno, kaip miesto, istorijos pradžia. Tarp dabartinės Lietuvos miestų Kaunas buvo antrasis po Vilniaus, gavęs Magdeburgo teises (Vilniui jas suteikė Jogaila 1387 m. kovo 22 d.). Apie tą patį laiką (nėra pakankamai aišku, anksčiau ar vėliau už Kauną, nes nežinoma tiksli data) Magdeburgo teises gavo ir Trakai. Šie miestai – tai savivaldžių miesto bendruomenių pradininkai Lietuvoje. Miestų savivalda – labai svarbus reiškinys Lietuvos istorijoje, todėl ir Kauno, ir Vilniaus savivaldos įkūrimo datas verta prisiminti ir minėti.

Tad vasario 14-oji mums turėtų asocijuotis ne tik su neseniai atneštomis Valentino dienos šventimo tradicijomis. Tai net dvi svarbios Lietuvos istorijos datos. Valentino dieną galima laikyti Lietuvos ir Kauno miesto gimtadieniu.

Tomas Baranauskas, istorikas